Ar yra skirtumas?

 Kas skiria žmogų nuo gyvūno?

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Susitikom ir mane išbarė

 -Labas...?-lydimas ilgos pauzės.-Aš tavęs nežmoniškai pasiilgau, kur tu buvai? Neįsivaizduoji, kaip man buvo sunku be tavęs.  Ji tyli ir dairosi aplinkui, lyg atrodo ko nors ieškotų ir manęs net nematytų. -Kur tu buvai?-klaupiuosiu jai prie kojų. Užpūčia vėsus vėjelis ir už debesų pasislepia saulė. Jos akys toliau žiūriu kažkur pro mane. Dairausi, bet aš nieko nematau, tik pievas ir aplinkui nerimstančias kregždes, todėl darosi labai neramu. Nuriju seiles ir dabar spoksau sau į kojas, giliai kvėpuodama, kad nepravirkčiau, nes gerklę jau gniaužia milijonas nerimastingų minčių.  -Na gi... Ar girdi..? Nebegaliu pakelti akių nuo savo kojų. Ji pasilenkia ir apkabina mane. Tada pasijuntu taip, kaip metus jaustas, į kaulus įsisverbęs šaltis akimirksniu atitirptų ir į mano skruostai taptų vėl rusvi. Pakėliu galvą, bet jos veidas nei kiek nepersimainęs, toliau žiūri kažkur į tolumą, o aš, kaip vaiduoklis, įsitaisiusi prie jos. Smarkiau įsispaudžiu jai į glėbį ir pravirkusi kuždu: -Labai tavęs
Skaityti daugiau

Pirštinių istorija

 11-30-23. Žinot, kai oras atšąla ir pradedi dėvėti pirštines? Gerai, kai esi šiltoje patalpoje ir įsidedi jas į kišenę ar rankinę. Visai kita, kai neturi jų kur dėti, tai laikai rankoje. Sėdi ir laikai pirštines, kaip kažkieno rankas. Žiūri per langą, į kintančius šaltų spalvų vaizdinius, kai pati jautiesi kaip tokia pati paletė. Žinau, kad supyksi, jei pasakysiu, kad tu - mažas, silpnas, išsigandęs chamelionas, su vienu gyvenimo tikslu - išgyventi. Tos rankos tavo delne, nei spinduliuoja šiluma, nei šalčiu, šiuo momentu visiškai bevertės. Gniauži jas, o jos tiesiog pirštinės. Išėjus į lauką užsidedi jas, jauti kaip jos tave šildo ir palaiko kovoje prieš vėjus, bet dabar viduje jautiesi tuštesnis.Tą pačią sekundę, kai supranti, kas įvyko ir ko ką tik netekai, ledinis vėjas pradeda staugti pro didžiulę skylę išpjautą tavo pilve ir krentantis varveklis perveria tavo gerklę kaip kažkieno paleista aštriausia strėle. Tyliai sau prisieki, kad kitąkart paliksi pirštines namie.
Skaityti daugiau
Skardus, veriantis, čaižus ir pikdžiugiško pasigerėjimo pripildytas juokas. Jų daugiskaita. Pro debesį jų praslenka mergaitė. Drebanti, bet iškelta galva. Geriau įsižiūrėjus gali suprasti, kad jos pasitikėjimas savimi dirbtinis. Greita eisena ir žvilgsnis į vieną tašką, kažkur toli. Juoko debesis nusileidžia ant jos ir susminga kaip ką tik pagaląsti peiliai. Sakytum pagal pačius paprasčiausius, visiems žinomus fizikos bei biologijos dėsnius, nuo peilių mergaitė turėtų susmigti ant žemės ir pradėti kraujuoti, bet ji slenka tolyn. Galbūt jautresnė uoslė galėtų užuosti ir vidinį kraujavimą, bet jei jau prakalbome apie plėšrūnus, tai galime būti tikri, kad saldaus kraujo kvapo  kvapo atpažinimas ir pasireiškė tuo pikdžiugišku klegesiu.  Tualeto durys užsidaro įėjus ir ji apsipila karštomis ašaromis ant nušaldyto, balto veido. Mergaitė užsidengia burną delnu, kad garsiai nesukūkčiotų ir toliau plūsta ašaromis. Tai netrunka ilgai, nes nuskamba skambutis. Metas keliauti į pamoką, mergaite. Ji
Skaityti daugiau