Pirštinių istorija

 11-30-23. Žinot, kai oras atšąla ir pradedi dėvėti pirštines? Gerai, kai esi šiltoje patalpoje ir įsidedi jas į kišenę ar rankinę. Visai kita, kai neturi jų kur dėti, tai laikai rankoje. Sėdi ir laikai pirštines, kaip kažkieno rankas. Žiūri per langą, į kintančius šaltų spalvų vaizdinius, kai pati jautiesi kaip tokia pati paletė. Žinau, kad supyksi, jei pasakysiu, kad tu - mažas, silpnas, išsigandęs chamelionas, su vienu gyvenimo tikslu - išgyventi. Tos rankos tavo delne, nei spinduliuoja šiluma, nei šalčiu, šiuo momentu visiškai bevertės. Gniauži jas, o jos tiesiog pirštinės. Išėjus į lauką užsidedi jas, jauti kaip jos tave šildo ir palaiko kovoje prieš vėjus, bet dabar viduje jautiesi tuštesnis.Tą pačią sekundę, kai supranti, kas įvyko ir ko ką tik netekai, ledinis vėjas pradeda staugti pro didžiulę skylę išpjautą tavo pilve ir krentantis varveklis perveria tavo gerklę kaip kažkieno paleista aštriausia strėle. Tyliai sau prisieki, kad kitąkart paliksi pirštines namie.